kablelis

1. hook;

2. gram. comma

kablelis

kablel|is (2)
1. mžb. kablys.
2. spec. sakinio atkarpų, sveikojo skaičiaus ir trupmenos skyrimo ir kitoks sutartinis ženklas (,): Dėti ~į. Atskirti ~iu. Išskirti ~iais. Trupmenos k. Slankusis, fiksuotasis k. (mat.) Žiūrėk kablys