šakumas

(medžio) forked crown/head;
furcation moksl.

šakumas

šakum|as (1)
1. išsišakojimo vieta, šakuma: Medžio ~e buvo varnos lizdas.
2. žem. tarpkojis: Brenda iki ~o pasikaišiusi. Kelnių š. išplyšo.
3. žr. šakelės 1 Žiūrėk: [ šakelės 1 ]