ugnis

1. fire (ir prk.);
(apie žmogų) live wire;
sukurti ugnį make a fire;
sudegti ugnyje go up in flames, be burnt in a fire;
šildytis prie ugnies warm oneself at/by a fire;
atsparus ugniai tech. fireproof, refractory;
atsparus ugniai molis fire-clay;
2. (tai, kas uždegta: žvakė, lempa, žibintas ir pan.) light;

3. kar. fire;
(iš sunkiųjų pabūklų) gunfire;
kryžminė ugnis cross- fire;
paleisti ugnį open fire

ugnis

ugn|is, ~ies m. (4)
1. įkaitusios šviečiančios dujos, kylančios nuo degančio daikto, liepsna: Ugnį kurti, kurstyti, gesinti, įpūsti. Dėk puodą ant ~ies, tegu verda. Krosnyje u. dega, užgeso. Bijoti kaip ~ies(labai). Dingo kaip į ugnį. Kaip ~yje sudegti(dingti). Šokti kaip iš ~ies (smarkiai). Arklys kaip u.(karštas, smarkus). Mergaitė kaip u. nuraudo. Duok man ~ies(užsidegti).
2. gaisras: Ugnys aplinkui(per karą). ~imi paleisti namus(sudeginti).
3. mūšis;
šaudymo vieta;
šaudymas: Stovėti pirmoje ~yje(pirmose pozicijose). Tanki kulkosvaidžių u. Paleisti ugnį. Nuslopinti priešo ugnį. Gauti ~ies krikštą(pirmą kartą dalyvauti mūšyje).
4. žiburys: Jau laikas ugnį degti. Miesto ugnys.
5. prk. karštis, įkarštis: Meilės, keršto u.
6. tarm. egzema;
uždegimas: Ant burnos u. pašoko. Koją pasidūrė, u. prisimetė. Į ugnį pilti alyvos (kurstyti aistras). Su ~imi žaisti(lįsti į didelį pavojų, rizikuoti)