uodega

1. tail;
(povo) train;
(lapės) brush;
(kiškio, triušio, elnio) scut;
patrumpinta/ pakirpta uodega docked tail, bobtail;
mosuoti uodega swish its tail;
vizginti uodegą wag its tail;
pabrukti/paspausti uodegą have its tail between the legs;
paspraudęs uodegą with the tail between the legs;

2. (lėktuvo ir pan.) tail;
(procesijos) tail-end;
kometos uodega tail/train of a comet;
vilktis uodegoje lag/drag behind, be at the tail- end;
viskas nuėjo šuniui ant uodegos everything/all went to pot

uodega

uodeg|a (3 a )
1. atsikišusi stuburo dalis;
užpakalinė bet kurio gyvūno dalis: Vilko, katės, arklio u. Uodegą užriesti, vizginti. Mosuoti uodega. Pempės, gaidžio u. Ir sekioja kaip u.
2. prk. kieno nors galas, atsikišusi dalis: Tinklo u. Adatos u.(įveriamasis galas). Kometos u. Raidės ~ėlė (nosinė). Jam penkiasdešimt metų su uodega( šnek. su viršum). Ant savo ~os atsisėsti(pradėti savarankiškai gyventi). Į uodegą įkirpti(prilupti). Uodegą įkišti (įmerkti)(įkliūti). Uodegą kelti(rengtis išvykti). Uodegą kraipyti (mėtyti, sukti, sukinti)(stengtis išsisukti iš keblios padėties). Uodegą prikirpti(nubausti). Vilktis ~oje( knyg. būti atsilikusiam)